Kai pernai rašiau "2012: vasara su Eric Saade", buvo paskutinė šiltos vasaros diena. Šiemet pavadinime pakeičiau tik vieną skaičiuką, bet ėmiau rašyti rudenį.
Kodėl turėčiau vėl rašyti paskutinę vasaros dieną? Kodėl negalėčiau praleisti jos klausantis "Forgive me"? Arba kodėl neturėčiau perkabinti plakatų?
Gyvenimas teka. Esu tikra, kad rudens lapuose ir žiemos pusnyse pradings ne vienas ir ne du SaadeFamily nariai. Taip jau yra - mes užaugam.
Galime teisintis, kad viskas pasikeitė. Pasikeitė Eric. Pasikeitė jo muzika. Pasikeitė jo gyvenimas. Bet turbūt ne visi suprasime, kad labiausiai pasikeitėme mes. Kiekvienas iš mūsų.
Tikiuosi, kad kadanors, po 10 ar 20 metų, kas nors netyčia prisimins mane. Gintarę, Jovitą, Laurą, Rimgailę, Ievą, Moniką, bet ką iš SaadeFamily. Patį Eric. Prisimins - ir nusišypsos.
Galbūt tam ir skirtos paskutinės vasaros minutės? Atsisukti į praeitį ir padėkoti jai už tai, kokie esame dabar, kad galėtumėme ramiai žengti į ateitį?
Gyvenimas teka. Jis niekada nesustos. Vasarą greit pakeičia ruduo, rudenį - žiema, o po to ateina pavasaris. Atgimimas.
Tad to linkiu jums - kad jūsų pavasariai ir atgimimai vyktų kiekvieną dieną. Kad gyvenimas toliau tekėtų.
Vieną dieną kai kuriems žmonėms mes būsime tik prisiminimai. Stenkimės iš visų jėgų, kad tie prisiminimai būtų kuo geriausi.
Labanaktis,
Indrė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Ką manai?